- keikėjas
- keikė́jas, keikė́ja dkt. Keikė́jų niẽkas nemė́gsta.
.
.
keikėjas — ( is), a smob. (1), keikė̃jas, à (2) K kas keikia, keikiasi: Išvesk aną keikėjį už abazo Ch3Moz24,14. Tekeikia ją keikėjai dienos ChJob3,8. ^ Keiksmas griūva ant keikėjo Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
keikikas — keikìkas, ė smob. (2) K žr. keikėjas: Ta boba didelė keikìkė Prn. Išvesdink tą keikiką iš abazo RB3Moz24,14 … Dictionary of the Lithuanian Language
užkeikėjas — užkeikėjas, a smob. (1) kas užkeikia, užburia, burtininkas, žavėtojas: Kas tas parašytojas, tas užkeikėjas? rš. (Piktų) dvasių užkeikėjas BŽ154. Užkeikėjas, kursai bovijas užkeikimais Ch5Moz8,11. keikėjas; užkeikėjas … Dictionary of the Lithuanian Language